2022-04-12

Vaikų neuropsichologas iš Suomijos – apie matematikos mokymą(si) XXI a. mokykloje

Kovo 3 d. ir kovo 31 d. vyko nuotolinis seminaras tema „Matematikos mokymas ir mokymasis XXI a. mokykloje“. Seminare dalyvavo daugiau nei 100 Vilniaus mokyklų vadovų ir mokytojų, matematikos pamokose naudojančių skaitmeninę mokymo(si) priemonę Eduten Playground. Žiniomis apie matematikos mokymą(si) dalinosi svečias iš Suomijos – Pekka Räsänen. Seminarą moderavo švietimo konsultantas Norbertas Airošius.

Pekka Räsänen dirba klinikiniu vaikų neuropsichologu Helsinkio miesto sveikatos ir socialinių paslaugų skyriuje bei Mokymosi analizės centro plėtros vadovu Turku universitete. Pekka yra daugiau kaip 60 mokslinių publikacijų autorius ir bendraautorius, parengęs daugelį Suomijoje naudojamų standartizuotų matematinių įgūdžių testų. Kartu su kolegomis jis sukūrė ankstyvojo ugdymo kalbos ir matematikos intervencines programas, taip pat adaptyvius kompiuterinius testus ir mokymosi sutrikimų reabilitacijos programas.

Kovo 3 d. pedagogai gilino žinias apie mokymosi sunkumų nustatymą. Seminaro metu lektorius pasidalino savo kaip neuropsichologo patirtimi, kuomet kasdienybėje tenka dirbti su vaikais, neturinčiais matematikos mokymosi įgūdžių ir (ar) motyvacijos. Specialistas teigė, jog mokiniui, turinčiam matematinių gebėjimų sutrikimų, motyvacijos nebuvimą iššaukia negebėjimas prisitaikyti prie bendro klasės lygio, o motyvaciją tobulėti vaikai jaučia tuomet, kai mokosi individualiai, pagal savo sugebėjimus. 

Seminaro metu buvo nagrinėjama, kas yra mokymosi sutrikimai, kodėl jie svarbūs, kalbėta apie specifinius ir bendruosius mokymosi sutrikimus, neuropsichiatrinius sutrikimus klasėje. Turint mokinį su mokymosi sutrikimais svarbu suprasti, kad mokymosi problemas sukelia ne motyvacijos stoka ar kruopštumo nebuvimas – visa tai atsiremia į mokymosi sutrikimų priežastį. Lektorius akcentavo, jog ypač svarbu išmokti atpažinti mokymosi sutrikimus, suprasti už jų slypinčius mechanizmus ir rasti būdų tokiems mokiniams pasiekti mokymosi tikslus. Toliau lektorius pristatė skirtingas vertinimo rūšis – vertinimą mokymuisi, vertinimą kaip mokymąsi ir mokymosi vertinimą, kalbėjo apie vertinimo metodus ir priemones.

Kovo 31 d. seminare apie švietimo pagalbą ir mokymosi motyvaciją lektorius pasidalijo savo įžvalgomis apie tai, ką moksliniai tyrimai sako apie motyvaciją ir mokymąsi. Vertybės ir lūkesčiai, susitelkimas į užduotį ir įsipareigojimas – tai kertiniai mokymosi motyvaciją sudarantys dalykai, kuriuos įvardijo specialistas.


Kartu su seminaro dalyviais kalbėta apie kognityvinio krūvio teoriją, mokymosi nerimą. Lektorius kalbėjo apie motyvuotos klasės kūrimą ir išskyrė heterogeninės klasės privalumus, kuomet skirtingą pasiekimų lygį turintys mokiniai dirba kartu ir padeda vieni kitiems siekti mokymosi tikslų. 

Seminaro pabaigoje Pekka papasakojo apie skaitmeninę mokymosi aplinką, kuomet sužaidybintas mokymasis siejamas su pažangos stebėsena. Pasak specialisto, mokymasis naudojant skaitmenines priemones sukuria efektyvumą, labiau motyvuoja ir sudomina vaikus,„čia ir dabar“ informuoja mokinius apie pasiektus rezultatus. Naudojant skaitmenizuotą turinį pamokose, mokytojams būtina stebėti kiekvieno mokinio ne tik pasiekimus bet ir pažangą. „Šis metodas padeda mokiniams suprasti, kaip teisingai atlikti matematines užduotis. Skaitmeninėje platformoje vaikai gali išspręsti žymiai daugiau užduočių nei naudodamiesi tik vadovėliu“, – teigė Pekka.

Dėkojame seminaro dalyviams ir linkime naujai įgytas žinias pritaikyti ugdyme!

Užsiregistravusiems, tačiau neturėjusiems galimybės dalyvauti kovo 31 d. seminare tema „Švietimo pagalba ir mokymosi motyvacija“, seminaro įrašas bus kartojamas balandžio 21 d. Apie prisijungimą informuosime papildomai.