2021-12-02

Trečioji projekto „Sugrįžtu mokyti“ dalyvių refleksijos diena

Šią savaitę „Sugrįžtu mokyti“ projekto dalyviai susirinko į trečią refleksijos dieną. Susitikimą vedė dr. Eglė Pranckūnienė.

Šįkart refleksijos tema – „Lūkesčiai ir grįžtamasis ryšys“. Tema svarbi ir pakankamai sudėtinga, aptarianti, kad mokiniams ypač didelę įtaką daro tai, kokį grįžtamąjį ryšį jiems suteikiame.

Susitikimo pradžioje, tradiciškai, mokytojai pasidalino savo įgyta jau trijų mėnesių darbo mokykloje patirtimi. Moderatorė Eglė pateikė dešimt paveikslėlių ir paprašė pasirinkti, kuris iš jų galėtų atitikti emocijas, kurias šiuo metu išgyvena mokytojai.

Mokytojai dalinosi savo mintimis: „Labai dažnai pasidžiaugiu, kai man ar mano mokiniams pasiseka. Smagu, kai ryte mane apsikabina būrelis mokinių. Visko būna, bet mano emocijos geros.“

„O man labai džiugu, kad jau pradėjau bendrauti su mokytojomis kolegėmis ir net svarstome galimybę vesti integruotas pamokas…“ – paatviravo mokytoja, sugrįžusi dirbti į mokyklą. Ji pasirinko paveikslėlį, kuriame vaizduojamas antistresinis kamuoliukas. „Kartais man vis dar prireikia tokio antistresinio kamuoliuko…arba tiesiog, labai lėtai ir ramiai stengiuosi išgerti kavos puodelį prieš einant į kai kurias pamokas…“.

Dar vienos mokytojos mintys apie tai kaip jaučiasi: „Kokia aš pati, tokia ir mano būsena. Kiek sugebu duoti, taip ir jaučiuosi… viskas.“.

„Vis dar esu bandymų kelyje…“ – pripažino su penktų ir šeštų klasių mokiniais dirbanti mokytoja. „Sugalvoju kokį nors naują metodą pritaikyti darbe ir stebiu – kas bus? Vis dar esu ieškojimų kelyje“.

Susitikimo vedėja Eglė apibendrindama patvirtino, kad pradedantiesiems tenka daug eksperimentuoti. Įgyjant vis daugiau patirties, atsiranda drąsos improvizuoti. Tai, kad šiuo metu mokytojus daug kas stebina, yra geras ženklas. Mokytojo darbe visada turi būti daug nuostabos. Pagrindiniai jausmai, kurie reikalingi mums, kaip mokytojams – susidomėjimas ir įsitraukimas, artumo džiaugsmas ir tarpusavio ryšys.

Prieš pradedant kalbėti apie lūkesčius ir grįžtamąjį ryšį, buvo aptarta Tobulėjimo mąstysena ir Stabdanti mąstysena:

Lūkesčių tema buvo pratęsta aptariant klausimus: kaip mokiniams perduoti savo lūkesčius? Ar mano, kaip mokytojo lūkesčiai yra tinkami? Kokią žinią reikėtų perteikti? Apie ką turėčiau pareikšti savo lūkesčius? Ir, ko gero, pačios svarbiausios žinutės mokiniui yra šios: „Tai, ką mes darome yra svarbu ir tu sugebi tai atlikti; aš nepasiduosiu tavo atžvilgiu.“ Toliau susitikime buvo aptartos keturios lūkesčių rūšys ir tai, kaip perduodama žinia mokiniui apie mokytojo lūkesčius.

Susitikimo metu buvo aptarta grįžtamojo ryšio matrica – prieš ugdomosios veiklos organizavimą, ją organizuojant ir koks galimas grįžtamasis ryšys ateičiai.

Kalbantis apie grįžtamąjį ryšį, norom nenorom kalba nukrypo apie vertinimą: mokymosi vertinimą, vertinimą kaip mokymąsi ir vertinimą mokymuisi. Temos aktualios ir nelengvos, todėl svarbios aptarti.

Susitikimo pabaigoje, mokytojai atsisveikino išsinešdami viltį ir tikėjimą, nusiraminimą, kad ne visada vieno mokytojo jėgoms išspręsti kai kurias švietime esančias problemas.