2022-01-20

Pradedantiesiems Vilniaus mokytojams – žinios apie klasės valdymą

Praeitą savaitę projekto „Pradedantieji Vilniaus mokytojai“ dalyviai susitiko nuotoliniame seminare, kuriame aiškinosi bei gilino žinias apie klasės valdymo problematiką. Šiuos mokymus vedė dr. Eglė Pranckūnienė ir dr. Aurimas Juozaitis.

Projekte dalyvaujančių mokytojų susitikimas prasidėjo nuo namų darbų aptarimo. Užduotį užpildyti skaitmeninės kompetencijos įsivertinimo anketą bei apmąstyti savo skaitmeninės kompetencijos tobulinimo kryptis mokytojai gavo ankstesniojo seminaro „Skaitmeninės kompetencijos tobulinimas“ metu.

Aptardami savo patirtį mokytojai paatviravo, jog daugiau su skaitmeninėmis technologijomis teko dirbti karantino metu, kuomet pamokos vykdavo nuotoliniu būdu. Mokytojų įgūdžiai skirtingi – vieni naudodamiesi informacinėmis technologijomis jaučiasi labiau pažengę, kitiems sekasi sunkiau. „Savo pamokose naudoju Kahoot, vaikams labai patinka su šia ir kitomis programomis pateikiamos užduotys… Programų principas yra labai panašus, jeigu supranti vieną, kitas išmoksi pakankamai greitai. Tik tam reikia laiko… Programų yra labai daug, svarbu mokytojui išsirinkti – pagal klasės lygį, mokinių ir savo gebėjimus, pamokos tikslus…“, – tai vienos iš projekto dalyvių nuomonė apie informacinių technologijų taikymą savo pamokose.

Apie klasės valdymo problematiką įžvalgomis su mokytojais dalinosi lektorė Eglė. Anot jos, klasės valdymo įgūdžiai atsiranda iš pedagoginės patirties ir turimų įsitikinimų, kai mokytojas geba sukurti atitinkamą mokymosi modelį, įvesti drausmę, sukurti klasės atmosferą, tvarką, palaikyti mokymosi tempą ir t.t.

Seminaro metu buvo pristatyti psichologės Carol Dweck pavyzdžiai, kuriuose parodoma, jog mąstysena būna dvejopa – tai „užstrigusi“ ir „tobulėjimo“. Skirtingi mąstysenų tipai sukuria skirtingas prasmes – tobulėjimo, pastangų, mokymosi aspektais:

Toliau lektorė kalbėjo apie mokinių įsitraukimą mokymesi:

Mokinių įsitraukimas į mokymąsi turi tris skirtingus tipus: emocinį įsitraukimą, kuris apima jausmų išraišką reaguojant į užduotis, elgesio įsitraukimą ir pažintinį įsitraukimą, susijusį su pastangomis išmokti.

„Ten, kur yra mokymosi struktūra, iš tikrųjų žmonės mokosi… Ten, kur struktūros nėra, jie geriausiu atveju patiria mokymą”, – mintį apie mokinių įsitraukimą į mokymąsi pratęsė dr. Aurimas Juozaitis.

Kartu su lektore Egle mokytojai diskutavo apie savo patirtį siekiant įtraukti mokinius į mokymosi procesą. Mokytojai dalinosi, kokie buvo konkretūs pavyzdžiai ir požymiai, rodantys mokinių įsitraukimą.

„Geriausiai mokinius pavyksta įtraukti pamokos pradžioje per žaidimus. Mano pamokų specifika – trys lietuvių kalbos pamokos iš eilės. Paskutinės pamokos pabaigoje būna sudėtinga rasti būdų kaip sudominti mokinius. Mano žaidimai – bendro kaladėlių bokšto statymas, kamuolio žaidimai, žaidimas šilta-šalta, kai klasėje paslėpiamos užduotys. Interaktyvios priemonės – Quizlet ir Bamboozle programos”, – savo patirtimi dalinosi viena mokytoja.

Dr. Eglė Pranckūnienė akcentavo, jog nuolatinis veiklų, laiko, mokymosi planavimas sukuria mokinių įsitraukimą, o tai tampa viena iš klasės valdymo priemonių. Svarbu turėti mokymosi tikslą, lūkesčius, aiškų pamokos planą, kas padėtų sutelkti klasę mokymuisi.

Mokytojai susipažino su pagrindiniais veiksniais, lemiančiais sėkmingą klasės valdymą. Tai – dėmesio išlaikymas, tempas, laikas, drausmė, erdvė bei nusistovėjusi tvarka.

Kiekvieną veiksnį sudaro tam tikri poelgiai, procesai, priemonės, padedantys jį įgyvendinti. Pavyzdžiui, dėmesio patraukimui – tai verbavimas, angažavimas, tempui – veiklų ir mokinių grupavimas, nenumatytų pertraukų užpildymas, drausmei – derybos, atsakomybės suteikimas vaikams ir kt. Lektorė pabrėžė drausmės palaikymo akcentus pagal vienos iš Airijos mokyklų rekomendacijas – tarp jų konfliktų valdymo veiksmai, elgesio su vaikais pavyzdžiai.

Klasės valdymui svarbus tampa erdvės planavimas – spalviniai, estetiniai, išdėstymo akcentai, privatumo užtikrinimas. Svarbus tinkamai paskirstytas laikas, skirtas mokymui, mokymuisi, kitoms veikloms bei nusistovėjusi tvarka – nuolat primenamos tvarkos taisyklės.

Seminaro pabaigoje mokytojai diskutavo grupelėse ir dalinosi savo patirtimi, kuris klasės valdymo veiksnys iš išvardintų sunkiausiai pritaikomas jų pamokose ir kaip mokytojai sprendžia klasės valdymo problemas.

Dauguma mokytojų įvardijo, jog sunkiausiai pritaikomu veiksniu klasės valdymo problematikoje tampa laiko planavimas, drausmė. Neretai sprendimo būdais klasės valdymo problemoms spręsti tampa įvairios įspėjamosios priemonės, leidžiančios kontroliuoti vaiko elgesį – pavyzdžiui, įteikiama raudona kortelė, parodomas raudonas šviesoforo signalas, asocijuojantis STOP ženklą konfliktui suvaldyti, sudrausminti. Teigiamas mokinių elgesys vertinamas mokytojų sukurtų ženklų, simbolių apdovanojimais, pavyzdžiui, gerai besielgiantis mokinys gauna lipdukus, trofėjus ir t.t.

Susitikimo pabaigoje mokytojai gavo namų darbų užduotį klasės valdymo tema.

Kitas susitikimas projekto „Pradedantieji Vilniaus mokytojai“ dalyviams vyks vasario 9 d. 15:00 val. Mokymų tema – „Pažeidžiamumo tema pedagogo darbe. Psichologinio atsparumo stiprinimo būtinybė ir galimybės“ su psichologe Asta Blande.