2022-02-17

Pažeidžiamumas – tai mūsų stiprybė

Vasario 9 d. „Pradedantieji Vilniaus mokytojai“ ir „Sugrįžtu mokyti“ projektų dalyviai susitiko mokymuose tema „Pažeidžiamumo tema pedagogo darbe. Psichologinio atsparumo stiprinimo būtinybė ir galimybės“.

Pirmąją susitikimo dalį vedė dr. Eglė Pranckūnienė, kurios metu laikas buvo skiriamas praėjusį seminarą užduotų namų darbų aptarimui grupėse, probleminių klausimų kėlimui ir refleksijai. Antrosios susitikimo dalies metu, tema apie pažeidžiamumą ir psichologinio atsparumo stiprinimą, įžvalgomis dalinosi psichologė Asta Blandė.

„Pažeidžiamumas tai mūsų stiprybė, o ne tai, kas mus žudo“, teigė psichologė Asta. Anot lektorės, daugelis į pažeidžiamumą žvelgia kaip į silpniausią akimirką, kurios metu iškyla baimės, stiprūs emociniai išgyvenimai ar nepatogios situacijos. Neretai per daug gilindamiesi į neigiamą pažeidžiamumo įtaką, pamirštame tai, kokias vidines stiprybes ši būsena augina tai drąsa, pasitikėjimas, tikslų kėlimas ir pasiryžimas pokyčiams.  

Ekspertė dalinosi įžvalgomis, kas pedagogo darbe trukdo atsiverti ir pripažinti savo pažeidžiamumą tai vidinis kritikas, kuris skatina nusigręžti nuo problemų ir nuo pačio savęs. Pirminė reakcija į išorės aplinkinių kritiką, pastabas ar neigiamas emocijas, dažniausiai atliepiama noru apsiginti. Kitu atveju, priėmus kritiką, išmokstama save atjausti atsiranda jėgų įsisąmoninti ir priimti net tai, kas pažeidžiamiausia. Kaip teigė pscihologė Asta: „kai turime atjautos, galime išbūti, kai mums sunku“. Kuomet leidžiame sau būti pažeidžiamiems, bet žinome būdų, kurie gali pagelbėti, atsiranda rimtis ir gebėjimas paguosti save. 

Lektorė pristatė tris pagrindinius atjautos komponentus (pagal. dr. Kristin Neff):


Vienas kitą papildantys komponentai padeda suprasti, jog įvairiais gyvenimo etapais visi susiduriame su sunkiomis patirtimis svarbu gebėti jas pripažinti, priimti, išgyventi ir įveikti.

Seminaro metu mokytojai susipažino su praktikomis, padedančiomis priimti pažeidžiamumą ir stiprinti vidinę atjautą. Viena iš jų suprasti savo vidinę reakciją, kuomet sunkumų kyla ir sau, ir kitam, gebėti įvertinti, ar abiem atvejais reakcija į situaciją išlieka panaši. Dažnu atveju, sau keliame didesnę kritiką nei aplinkiniui, kuris išgyvena panašią būseną. Kitas svarbus veiksnys sunkumų pajautimas ir pažinimas, kai gebame įvardyti jausmą ir pojūtį, išgyventi sunkumus, tačiau kartu prisiminti, kad panašias situacijas išgyvena visi. Psichologė akcentavo dar vieną priemonę tai laiško rašymas sau, kuriame turėtų būti užrašomos tuo metu išgyvenamos mintys, emocijos. Jei vidinė būsena tampa nekontroliuojama, padeda minčių keitimas veiksmais, gilinimasis į tam tikrą veiklą.

Toliau mokytojai atliko praktinę užduotį siejamą su asmenybe, skirtą atpažinti savo pažeidžiamumą, gebėjimą prisitaikyti ir reaguoti į aplinką ir save, analizuoti tarpusavio santykius. 

Psichologė teigė, jog sunkiais momentais, kuomet esame ypač pažeidžiami, žmogus linkęs apsisaugoti nuo įtampą keliančių situacijų, minčių, veikdamas savo vidiniais gynybos mechanizmais. „Tokioje situacijoje turime leisti sau būti silpnesniais, leisti sau augti, apibendrinama teigė Asta. 

Svarbus tampa psichologinio atsparumo stiprinimas tai žmogaus gebėjimas žiūrėti į ateitį realistinio pozityvumo žvilgsniu, atgauti fizines ir dvasines jėgas po sudėtingų situacijų, arba prisitaikyti prie jų. Ši būsena padeda išsilaisvinti, ištverti įvairias situacijas ir išlikti racionaliems net ir nepalankiausiu metu. Psichologinį atsparumą kuria santykis su aplinkiniais, gebėjimas valdyti, kontroliuoti situaciją, noras būti matomu kitiems žmonėms.  Ypač svarbus savivertės ir pasitikėjimo jausmas, padėka sau, drąsa, savarankiškumas, gebėjimas reikšti šiltus jausmus aplinkiniams.

Apibendrindama seminaro temą psichologė Asta teigė: „Labai vertinga atsigręžti į save ir paklausti: ko man reikia? Kaip aš su savimi jaučiuosi? Stabtelėti ir leisti sau būti pažeidžiamu. Tuomet ateina klausimai, atsakymai, o tada, tikiu, jog ateina ir pokyčiai.

Susitikimo pabaigoje mokytojai gavo namų darbų užduotį sugrįžti atgal į savo prisiminimus ir išanalizuoti, ką apie save dažniausiai tekdavo girdėti iš šeimos narių, kokią įtaką tai padarė gyvenimo pasirinkimams, suvokimui apie save ir gyvenimą, ką dabar tenka girdėti kitiems žmonėms iš jų pačių ir kokią įtaką tai daro jų sprendimams.

Sekantis susitikimas su Pradedančiais Vilniaus mokytojais jau kovo 2 d. tema „Teatro metodas. Realių situacijų sprendimas. Užsiėmimą ves režisierius Paulius Tamolė kartu su aktorių grupe ir psichologė Asta Blandė. Šis renginys planuojamas kontaktiniu būdu, todėl kviečiame projektų „Pradedantieji Vilniaus mokytojai“ ir „Sugrįžtu mokyti“ mokytojus registruotis į šį susitikimą iki vasario 24 d.