2020-06-29

Pavaduotojų akademijos seminaro „Nuotolinio mokymo organizavimo patirtys ir iššūkiai“ akimirkos

Mykolo Romerio universitete (MRU)  birželio 26 dieną įvyko Pavaduotojų Akademijos dalyvių susitikimai, kurie buvo organizuojami pagal šio universiteto edukologų adaptuotą Aktyvaus susirinkimo metodiką.

Vilniaus miesto bendrojo ugdymo mokyklų pavaduotojai susirinko į seminarą „Nuotolinio mokymo organizavimo patirtys ir iššūkiai“. Dalyvius sveikino MRU Senato pirmininkas docentas dr. Romas Prakapas bei Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto dekanė profesorė dr. Odeta Merfeldaitė. Seminaro metu buvo diskutuota apie nuotolinio mokymo(si) patirtas sėkmes, problemas, surastus optimaliausius sprendinius galimiems ateities nuotolinio mokymosi iššūkiams.

Pagal Aktyvaus susirinkimo metodiką pirmiausia dalyvių buvo paklausta apie kritiką ir nepasitenkinimą nuotolinio mokymo padėtimi. Čia buvo įvardintos kelios sritis: teisinės bazės trūkumai, informacijos gausumas, ryšio priemonių stoka ir techniniai ryšio trikdžiai, darbo ir poilsio laiko disbalansas, nes „daug darbo teko įdėti, dažnai ne pagal priklausančias funkcijas“ – teigė pavaduotojai.  Paaiškėjo, kad mokiniams trūksta mokymosi įgūdžių, atsitikdavo, kad  vaikas jungiasi prie aplinkos, bet minimaliai dalyvavo pamokoje.

Sunkiausia buvo dirbti pradinių klasių pedagogams, nes reikėjo padėti ir apmokyti ne tik vaikus, bet dalį tėvų, kurių  kompetencijos buvo skirtingos. Taip pat jų nuomone nukentėjo neformalaus ugdymo dalykai.

Nepaisant visų trikdžių, dalyviai išreiškė ir daug pozityvių dalykų, pvz. „džiaugiuosi, kad pavyko perkelti mokyklą į kompiuterį išskyrus techninį personalą“, beveik visa išsakyta kritika virto pozityvu. Pavaduotojai išreiškė dėkingumą Savivaldybei, kad išliko stabilus finansavimas, kad „nereikėjo nieko atleisti“, kad „išliko galimybė priemonėms ir techniniam personalui apmokėti“, „grįžom – o viskas blizga!“

Labiausiai dalyviai džiaugiesi dėl asmeninių ir profesinių kompetencijų tobulinimo ir ne vien tik informacinių technologijų srityje. Akcentavo, kad bendradarbiavimas su tėvais tapo daug geresnis, pagerėjo tėvų įtrauktis, atsirado galimybė kiekvienam mokiniui „mokytis savo tempu“, „ko pasekoje pagerėjo mokinių mokymosi rezultatai“. Pedagogai labai džiaugiesi, kad „išaugo mokytojo autoritetas, nes tėvai pamatė, kad nėra lengvas darbas“. Bendravimo ir bendradarbiavimo kultūra taip pat pagerėjo, sustiprėjo komandinis darbas, dalijimasis naujovėmis, patirtimi ir darbais, atsiskleidė kai kurių pedagogų lyderių savybės, o metodines grupes „dūzgė kaip bitės – nežinia iš kur tą laiką surasdavo“.

Patys mokytojai, mokiniai ir tėvai pasiekė asmeninio meistriškumo lygmenį informacinių technologijų srityje. Iš tikrųjų visi žavėjosi švietimo žmonių darbingumu, „visa širdimi, turiniu, atsidavę darbui – ir tai buvo gerai“, teigė Pavaduotojų akademijos dalyviai.