2022-05-06

Mokytojai dalyvavo paskutiniame mokymų ciklo „Medijų ir informacinis raštingumas“ nuotoliniame seminare

Gegužės 4 d. vyko paskutinis mokymų ciklo „Medijų ir informacinis raštingumas“ nuotolinis seminaras apie demokratiją ir socialinį teisingumą, kurį vedė Arminas Varanauskas – tarptautinio Medijų raštingumo akseleratoriaus lektorius, asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ vadovas.

Seminaro metu dalyviai susipažino su algoritmų reikšme socialinėse medijose. Kaip teigė lektorius, socialinių medijų kanaluose vartotojus persekiojantys algoritmai prioretizuoja tokį turinį, kuris atitinka vartotojo demografinį profilį ir atspindi ankstesnę elgseną interneto erdvėje. Reiškinys, lemiantis, kad vartotoją pasiekia ribotas spektras skirtingos informacijos vadinamas filtro burbulu (angl. filter bubble). Algoritmų dėka, reklamos skleidėjai gali lengviau išlaikyti tikslinio vartotojo dėmesį. „Galima sakyti, kad šiuo metu gyvename dėmesio ekonomikoje, nes ta prekė, kurią bando parduoti, yra mūsų dėmesys“, – teigė mokymų vadovas A. Varanauskas

Kalbėdamas apie algoritmų įtaką vartotojų veiksmams, lektorius pasidalijo vienu iš skandalingiausių pasaulyje duomenų panaudojimo pavyzdžių, kuriuos atliko Didžiosios Britanijos politinių konsultacijų įmonė Camridge Analytica. Įmonė įsigijo „Facebook“ vartotojų duomenis, kad panaudotų juos JAV rinkimų metu ir individualizuojant reklamą tikslinėms grupėms, tokiu būdu padėtų išrinkti Donaldą Trumpą (anksčiau ir Tedą Cruzą) šalies prezidentu. Tam tikrai vartotojų grupei skleidžiamos reklamos skatino ne tik balsuoti, bet ir neiti į rinkimus, siekiant užtikrinti, jog nebūtų išrinkta konkurento pusė.

Be filtro burbulų, lektorius dalyviams pristatė aido kambarių reiškinį – tai metaforiškai apibūdinama erdvė, kurioje asmuo susiduria tik su ta informacija, kuri atspindi jo nuomonę, vertybes ir įsitikinimus. Kaip filtro burbulas atsiranda dėl algoritmų, taip aido kambarį pasirenkame sąmoningai (pavyzdžiui, esame tam tikros tikslinės grupės Facebook narys). Mechanizmas, lemiantis vartotojų pasirinkimą būti aido kambaryje, vadinamas patvirtinimo šališkumu – renkamės tą informaciją, kuri atitinka mūsų turimas nuostatas ir vertybes, jaučiamę saugumą, buvimą tarp bendraminčių.

Anot lektoriaus, visa tai veda prie visuomenės atsiskyrimo – kitaip mąstančių žmonių nuomonė tampa nesvarbi, o atskiros grupės, turinčios tarpusavio ryšį, tačiau išskiskiriančios interesais, radikalėja. Tai tampa ir stereotipų formavimosi priežastimi.

 

 

 

 

 

Gegužės 11 d. mokymų ciklo „Medijų ir informacinis raštingumas“ dalyvių lauks gyvas baigiamasis seminaras. Jo metu bus praktiškai išbandomas „Pabėgimų kambarys“, kurio užduotys siejamos su medijų ir informacinio raštingumo išmanymu. Mokymų dalyvius kviesime pasidalinti ateities planais ir savo patirtimi, ką jau spėjo išbandyti ir pritaikyti panaudodami mokymų medžiagą.