2021-11-24

Kūrybingumas ir fenomenais grįstas ugdymas – raktas į naują mokymo(si) supratimą

Lapkričio 22 d. startavo trečiasis „Kūrybingumo ambasadorių“ nuotolinių mokymų kursas. Mokymuose dalyvavo 100 Vilniaus miesto mokytojų, kuriuos sudarė nauji programos dalyviai ir tie, kurie kurse dalyvauja jau antrą kartą.

„Linkime įvertinti šio kurso galimybę ir sudalyvauti visose sesijose. Svarbu, kad tai, ką sužinosite iš pranešėjų, galėtumėte realiai pritaikyti ir savo pamokose. Mūsų didžiausias noras, jog pamokos mokykloje taptų kuo labiau kūrybiškesnės, turėtų inovatyvesnių sprendimų.“ – sveikindama projekto dalyvius sakė Vilniaus švietimo pažangos centro direktorė Unė Kaunaitė.

Pirmuosius mokymus apie kūrybingumą ir fenomenais grįstą ugdymą vedė „Kūrybingumo mokyklos“ įkūrėjai – Vilniaus universiteto Filosofijos instituto profesorius Kristupas Sabolius ir komunikacijos specialistas Tomas Ramanauskas. Ekspertai pristatė pagrindinę šių metų programą, kurią sudaro fenomenais grįsto ugdymo, STEAM ir kūrybingumo mokymai, II lygmens (jau egzistuojančios   „Kūrybingumo ambasadorių“  bendruomenės) dalyvių pristatymai, PhenoBL (fenomenais grįsto ugdymo principų) taikymas mokyklose ir kūrybingumo lektoriaus perspektyva.

Profesorius Kristupas Sabolius supažindino mokytojus su fenomenais grįsto ugdymo principais – tai pradėta naudoti metodika, siejama problemomis ar tyrimais grįstu mokymu(si), o jos filosofijoje didelę reikšmę turi kūrybingumas. „Fenomenais grįstas ugdymas yra apie veikimą ir aktyvų, besimokantį žmogų, kuris siekia pokyčių pasaulyje. Dėl šios priežasties, teisingas klausimų kėlimas ir jų atveriama perspektyva, kuri globalius reiškinius susieja su mūsų patirtimi, yra raktas į naują mokymosi supratimą.“ – teigė Kristupas. Eksperto įžvalgomis, šis esminis mokymų programos principas – įrodyti, jog fenomenais grįstas ugdymas, STEAM ir kultūrinis ugdymas siejasi su kūrybingumu, kuris kaip esminis variklis leidžia ugdymo procesams veikti sėkmingai.

Komunikacijos specialistas Tomas Ramanauskas kalbėjo apie kūrybingumą kaip PhenoBl variklį. Ekspertas mokytojams pristatė realius pavyzdžius apie kūrybingumo santykį su edukacija. Lektoriai kalbėjo apie žaismingumo trūkumą ir poreikį šiuolaikiniame vaikų ugdymo procese. Vienas iš žaismės panaudojimo elementų darbui mokykloje – tai fenomenais grįstas ugdymas, kuriuo remiantis, mokymo(si) procesas tampa kūrybiškesnis, mokomoji medžiaga mokiniams gali būti pateikiama įdomiau. „Kūrybinga prieiga prie dalyko ar istorijos, kuri pasakojama, formulės, kuri pristatoma, padeda geriau suprasti, įsiminti, išmokti.“ – apie kūrybingumo svarbą mokymo(si) procese kalbėjo Tomas.

Po mokymų dalyviai gavo individualią namų darbų užduotį  – tapti kito dalyko mokytoju savo pamokoje. Humanitarinių, socialinių mokslų mokytojai turės perimti gamtos, tiksliųjų mokslų mokytojų vaidmenį ir atvirkščiai. Apsikeitę vaidmenimis ir remdamiesi „svetimomis“ žiniomis, mokytojai turės paruošti savojo dalyko pamokos planą.

Kitas „Kūrybingumo ambasadorių“ nuotolinis susitikimas – jau lapkričio 29 d.